Svetainė

Atėjęs paguldė Elę ant sofkės, atraitęs tą š pasižiūrėjo į koją, sumykęs something like "ūūh" pažvelgė į ją.
- Kviečiam daktarą
Palinksi galvute.

pažiūri į damon
-Man viskas gerai praeis čia tik menkas įdrėskimas -akurat ,bent jau jai taip atrodė bando suktis iš padėties nemėgsta ji daktarų

- Menkas įdrėskimas? Kraujuoja kaip reikiant, net nepaėjai.
Nebesiginčios jis.
- Ar tu tik taip apsimetei, jog neščiau tave?
Pakilnojęs antakėlius parovė ant stalo begulinti telefoną, surinko kažkokį numerį.

žiūri į damon tokio O.o roža pirmą klausima praleidžia pro ausis ,o į antra atsako
-Ne tikrai ne argi aš galėčiau -prikanda lūpa

Pasvarstęs atsakė į klausimą.
- Tai aišku.
Lengvai gūžtelėjęs pečiais sulaukė daktarėlio atsakymo į skambutį, padaręs su juo blah blah padėjo ragelį ir palikęs telefoną ramybėj dribtelėjo ant sofkės.

-Tu labai klysti man nereikėtu taip egltis vien dėlto ,kad mane neštum -linkteli ir kiek susiraukia nuo skausmo

Pakreipė galvytę į ją.
- Tai dėl to, kad supykdytum Kath?
Vis spėlioja savo naudai.

-Aš susižeidžiau ne savo noru ,o tik per ją -linkteli
-Ne deja ne man iš vis nepatinka jos erzinti ir iš vis kodėl turėčiau -gužteli

- Žinau, - linkteli.
- Nežinau.. - neužtikrintai pakraipė galvą, mat gi nekenčia viena kitos, todėl ir erzinas.

-Na jei nežinai tai nekalbėk tokių nesamonių-linkteli ir vos matomai šypteli

- Aww, tai tau ji patinka? - o.O mimoza, pamato tą jam labai gerai matoma šypsenėlę, sumirksi akutėm šyptelėjęs. Galvelei pradėjo suktis, kokie kiti Kath ketinimai, nusibodo ir jam jos tie žaidimai, nuo šiol kuolą nešiosis.

-Man ji nepatinka ,bet tau su stefanu gal ir patinka -linkteli ir nusijuokia juokinga jai ši situacija

Nieko neatsakęs atsikrenkštė, nenorėjo nei teigti, nei neigti, tad tylėjo.
- Lėti tie daktarai.. - pataikė į prieš tai buvusią temą, žvilgtelėjęs į jos koją suraukė nosį, tas ne koks medikas, padarytų ką nors jei žinotų ką, bet dabartinės mintys ne kokios, tad sėdi ir nesusilaikęs vėpso.

-Visai nenustebčiau ,kad Stefanas dabar būtų susitikęs su katherine -sumurma ir pažiūri į Damon paskui į savo koja

- Ir... - nutęsia, - kodėl tu man tai sakai?
Nieko nuostabaus, galimas daiktas, juk ta tikra kalė, bet nemano to paties dėl Stefano, tad tyli savo naudai.

-Ai -numoja ranka nesivels jis čia į beviltiškas kalbas

Pakraipęs galvą išgirsta durų skambutį, užriaumodamas, kad atidaryta pasikelia nuo sofkės, atėjus daktarėliui į svetainę, abudu pasisveikina.
Damonui priėjus prie daktaro atkiša savo veidelį, norėdamas užhipnotizuoti jį.
- Pagydik Elės koją. Už iškvietimą mokėt nereikės.
Papurto galvytę. Sutaupys porą centų, vis geriau. Daktarui atsipeikėjus Damoniukas nusišypsojo ir praleido jį. Anam priėjus prie Elenos apžiūrėjo koją, išsitraukė iš lagamino visokių reikalingų dalykėlių, viską padaręs, užbintavęs ir etc., atsilošė.
- Ateikit po savaitės.
Deimonas tik palinksėjo.
- Dąą, lėkte atlėksim.
Abu atsisveikinę pasižiūrėjo vienas į kitą ir palaukęs kol užsitrenks namo durys priėjo prie sofos ant kurios dribtelėjo, pakėlęs Elės koją pasidėjo sau ant kelių, ech, vaistų kvapas dar baisesnis.

-Ačiū tau Damon ,bet jei turi reikalų gali eiti galiu ir viena pabūti -linkteli ir toliau guli

Prisiminęs Rose atsidūsta.
- Rimtai?
Netikėdamas susiraukia, pff, nuo kada ji gali pabūti viena.

-Aga kuo rimčiausiai -linkteli ,nors aišku meluoja neraudonuodama

Ūch, reikėjo iš daktaro migdomųjų švirkštą nuknist.
- Nu jei taip..
Įtariai žiūrėdamas pakelia jos koją nuo savęs padėdamas ant sofos ir atsistoja. Toliau žiūri netikėdamas vaikas.
- Žinai, galiu paraut kokį vežimėlį, nuvarysim į barą, aš pašoksiu, tu pasivažinėsi.
Gūžteli petukais laukdamas ką ji atsakys į jo tokią gudrią mintį.

-Labai gudri mintis ,bet aš ne kokia indvalidė eik juk aš negaliu vistiek paeiti tair ir gulėsiu čia -linkteli ir nusijuokia o jei kaip jai čia bus nuobodu ,bet juk ji nenori atrodyti kaip kokia indvalidė

- Arba nešiosiu tave ant kupros ir visi pavydės.
Meta dar vieną tobulą mintį.

-O va čia jau geriau ,tik žinok aš nesu labai lengva -nusijuokia